Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas perspėjo, kad Britanijai reikia „atviro pokalbio“ apie pasirengimą karui. Pareiškimas, padarytas didėjant geopolitinei įtampai Europoje, yra vienas tiesmukiausių aukšto karinio vadovo pasisakymų pastaraisiais metais. JK kariuomenės vadas karas pasirengimas tema sulaukė didelio dėmesio, nes ji paliečia ne tik kariuomenę, bet ir visą visuomenę: ar šalis pasirengusi tam, ko tikisi išvengti?

JK kariuomenės vadas karas pasirengimas: ką vadas pasakė

Kariuomenės vadas sakė, kad Britanija turi atvirai kalbėti apie tai, ką reiškia būti pasirengusiai karui šiuolaikiniame pasaulyje: ne tik apie tankus ir lėktuvus, bet ir apie atsargas, pramonės pajėgumus, kibernetinę gynybą ir visuomenės atsparumą. Jo žinutė buvo ta, kad pasirengimas nėra karo kurstymas — atvirkščiai, stiprus pasirengimas yra geriausias būdas karą atgrasyti. Tačiau jis taip pat pripažino, kad dabartinis pasirengimo lygis neatitinka grėsmių, su kuriomis susiduria Europa.

„Atviras pokalbis“ reiškia ir tai, kad politikai turi būti sąžiningi su rinkėjais apie išlaidas: gynyba kainuoja, o ilgus metus taupyta gynyba negali būti atkurta per naktį. Vadas ragino ne tik didinti biudžetą, bet ir keisti požiūrį — gynyba turi tapti visos visuomenės, o ne tik kariuomenės, reikalu.

Kodėl dabar

Fonas — karas Ukrainoje, auganti Rusijos grėsmė, NATO įspėjimai ir incidentai prie Aljanso sienų. Britanija, kaip viena didžiausių NATO karinių galių Europoje, jaučia spaudimą rodyti pavyzdį: didinti išlaidas, modernizuoti pajėgas ir stiprinti rytinį flangą. Kariuomenės vado pareiškimas pasirodė tuo metu, kai vyriausybė svarsto gynybos biudžetą, todėl jį galima skaityti ir kaip argumentą didesniam finansavimui.

Tačiau vadas kalbėjo plačiau nei apie biudžetą: jis kalbėjo apie tai, kad šiuolaikinis karas apima kibernetines atakas, dezinformaciją, energetikos šantažą ir sabotažą — dalykus, kurie paliečia kiekvieną pilietį, net jei jis niekada nelaikė ginklo. Todėl „atviras pokalbis“ turi vykti ne tik parlamente, bet ir visuomenėje.

JK kariuomenės vadas karas pasirengimas praktikoje

Praktikoje pasirengimas reiškia kelis dalykus. Pirma, pakankamas amunicijos ir įrangos atsargas — Ukrainos karas parodė, kad šiuolaikinis karas sunaudoja amuniciją greičiau, nei pramonė spėja pagaminti. Antra, pramonės pajėgumus, kurie krizės metu galėtų greitai padidinti gamybą. Trečia, rezervą ir apmokytus žmones, kurie galėtų papildyti reguliariąsias pajėgas. Ketvirta, civilinį atsparumą: ligonines, energetiką, ryšius ir maisto tiekimą, kurie veiktų krizės metu.

Britanija, kaip ir daugelis Europos šalių, po Šaltojo karo mažino šiuos pajėgumus, manydama, kad didelio karo Europoje nebebus. Ukrainos karas šią prielaidą sugriovė, o dabar šalys bando atkurti tai, kas buvo prarasta per trisdešimt metų — ir tai užtruks.

Reakcijos Britanijoje

Reakcijos buvo mišrios. Dalis politikų ir komentatorių gyrė vadą už sąžiningumą, sakydami, kad visuomenė turi žinoti tiesą. Kiti perspėjo, kad tokie pareiškimai gali kelti nerimą ir būti panaudoti politiniams tikslams. Visuomenės apklausos rodo, kad britai remia didesnes gynybos išlaidas, bet mažiau entuziastingai vertina idėjas apie visuotinį šaukimą ar ilgesnį karinį pasirengimą. Vado užduotis — kalbėti apie rimtumą nekeliant panikos, ir tai yra subtilus balansas.

Ką tai reiškia Lietuvai ir NATO

Lietuvai JK vado žinutė yra pažįstama: Baltijos šalys jau seniai kalba apie pasirengimą, didina gynybos išlaidas ir stiprina civilinį atsparumą. Britanija yra viena iš šalių, dislokuojančių pajėgas Baltijos regione, todėl jos pasirengimas tiesiogiai veikia Lietuvos saugumą. Jei Londonas rimtai investuos į gynybą, tai sustiprins visą NATO rytinį flangą. Jei kalbės, bet neveiks, sąjungininkų pasitikėjimas gali mažėti.

Platesne prasme, „atviras pokalbis“ vyksta visoje Europoje: Vokietija, Prancūzija, Lenkija ir Šiaurės šalys taip pat svarsto, kaip pasirengti pasauliui, kuriame didelio karo grėsmė nebėra teorinė. JK vado pareiškimas yra šio platesnio pokalbio dalis.

Visuomenės atsparumas: ką kiekvienas gali padaryti

Kai kariuomenės vadas kalba apie „atvirą pokalbį", jis kalba ne tik apie politikus ir generolus. Visuomenės atsparumas reiškia, kad paprasti žmonės žino, kaip elgtis krizės metu: kur rasti patikimą informaciją, kaip atpažinti dezinformaciją, kokias atsargas turėti namuose ir kaip padėti kaimynams. Lietuvoje šios temos jau yra viešojoje erdvėje: Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas, savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos rengia mokymus ir rekomendacijas.

Praktiniai žingsniai yra paprasti: turėkite namuose vandens, maisto kelioms dienoms, vaistų, žibintuvėlį ir radiją su baterijomis. Žinokite artimiausią slėptuvę ir evakuacijos maršrutą. Susitarkite su šeima, kaip susisieksite, jei ryšys nutrūks. Ir svarbiausia — sekite oficialius šaltinius, o ne gandus socialiniuose tinkluose. Krizės metu dezinformacija plinta greičiau nei faktai, o ramus, informuotas pilietis yra visuomenės atsparumo pagrindas.

JK vado žinutė taip pat primena, kad pasirengimas nėra pesimizmas. Priešingai — žmonės, kurie pasirengę, jaučiasi ramiau, nes žino, ką daryti. Tai panašu į draudimą: niekas nenori, kad įvyktų nelaimė, bet visi jaučiasi geriau, žinodami, kad yra apsaugoti. Visuomenės atsparumas yra tas pats — investicija į ramybę, o ne į baimę.

Europos kontekste atsparumas taip pat reiškia energetinę nepriklausomybę, kibernetinį saugumą ir tiekimo grandinių diversifikaciją. Šalys, kurios priklauso nuo vieno energijos šaltinio ar vieno tiekėjo, yra pažeidžiamesnės. Lietuva, diversifikavusi energijos šaltinius po nepriklausomybės atkūrimo, yra geras pavyzdys, kaip atsparumas kuriamas per dešimtmečius, o ne per naktį.

Britanijos gynybos istorija: nuo imperijos iki NATO

Britanija kadaise turėjo didžiausią imperiją pasaulyje ir galingiausią laivyną, tačiau po Antrojo pasaulinio karo jos karinis vaidmuo pasikeitė: imperija subyrėjo, o Britanija tapo NATO nare ir JAV sąjungininke. Šaltojo karo metu Britanija išlaikė stiprias pajėgas Vokietijoje, branduolinį atgrasymą ir pasaulinį pasiekiamumą. Po Šaltojo karo, kaip ir daugelis šalių, ji mažino gynybos išlaidas, manydama, kad didelio karo grėsmė praėjo.

Pastaraisiais metais Britanija vėl didina gynybos išlaidas, modernizuoja laivyną ir oro pajėgas, bei stiprina buvimą Baltijos regione ir kitose vietose. Kariuomenės vado pareiškimas yra šio posūkio dalis: jis sako, kad mažinimo era baigėsi ir kad Britanija turi vėl rimtai investuoti į gynybą. Tačiau iššūkiai išlieka: personalo trūkumas, įrangos vėlavimai ir konkurencija dėl biudžeto su sveikata, švietimu ir kitomis sritimis.

Lietuvai Britanijos vaidmuo yra svarbus, nes JK vadovauja NATO priešakinių pajėgų grupei Estijoje ir dalyvauja Baltijos oro policijoje. Britų kariai treniruojasi Lietuvoje ir su Lietuvos kariais, o bendradarbiavimas apima ne tik karines pratybas, bet ir žvalgybą, kibernetinį saugumą ir gynybos pramonę. JK vado žinutė apie pasirengimą todėl yra ir žinutė Lietuvai: sąjungininkas rimtai žiūri į gynybą ir tikisi to paties iš kitų.

Išvada

JK kariuomenės vado perspėjimas nėra pranašystė apie neišvengiamą karą — tai raginimas nesitikėti, kad pasirengimas atsiras savaime. Atgrasymas veikia tik tada, kai jis yra realus, o realus jis tampa tik tada, kai visuomenė supranta jo kainą ir pritaria jai. Ar Britanija surengs tą „atvirą pokalbį“, paaiškės iš biudžeto ir sprendimų ateinančiais mėnesiais. Daugiau apie saugumą skaitykite straipsnius apie NATO vado įspėjimą ir Kanados kelionių įspėjimą.